Pirmas pokalbis telefonu: susitarti ir išgirsti

Pirmą pokalbį telefonu pasiūlyk kaip savanorišką galimybę ir iš anksto sutarkite, kaip abiem būtų patogu kalbėti. Kontaktiniais duomenimis dalykis tik tiek, kiek nori, o pokalbį baik tada, kai tau laikas arba nebenori jo tęsti.

Susirašinėjant atsirado tema, apie kurią norėtum išgirsti daugiau. Jau ruošiesi parašyti „duok numerį, paskambinsiu“, bet sustoji: šis sakinys praleidžia patį pasirinkimą. Kitas žmogus gal mielai kalbėtų, tik ne dabar. O gal balsu bendrauti dar nenori. Kvietimą galima suformuluoti taip, kad jis atvertų naują galimybę ir nereikalautų nei skubaus sutikimo, nei privataus kontakto kaip pasitikėjimo įrodymo.

Balsas yra pasiūlymas, o ne privalomas etapas

Pradėk nuo priežasties, dėl kurios tau norisi pasikalbėti. „Įdomiai papasakojai apie tą kelionę. Norėčiau pratęsti pokalbį telefonu, jei tau patiktų.“ Šiame kvietime yra tikras susidomėjimas ir aiški galimybė pasirinkti. Dar nereikia spręsti, kas skambins ir kada. Pirmiausia sužinok, ar pats bendravimo būdas kitam žmogui priimtinas.

Jei atsakymas yra „kol kas mieliau rašyčiau“, priimk jį tiesiogiai. Nereikia klausti, ko žmogus bijo, ar siūlyti vis naujų būdų, kol sutiks. Tavo noras pasikalbėti balsu gali likti tikras, bet kito žmogaus noras susirašinėti taip pat svarbus. Tuomet sprendžiate, ar dabartinė pokalbio forma jums abiem tinka.

Jei norite pasikalbėti telefonu už Sugarfar ribų, kartu pasirinkite jums priimtiną ryšio būdą. Kvietime aiškiai pasakyk, ką siūlai, kad abu suprastumėte, kaip vyks pokalbis. Išorinį ryšio būdą pasirenkate savo noru ir galite jo atsisakyti. Sugarfar vaizdo skambučių funkcijos nėra.

Pokalbio balsu nereikėtų paversti bandymu, kurį žmogus turi išlaikyti. Jis gali kalbėti kitaip nei rašo, rinktis ilgesnes pauzes ar tiesiog nemėgti spontaniškų skambučių. Iš vieno atsisakymo negali sužinoti jo ketinimų. Tau pakanka įvertinti, ar siūlomas bendravimas atitinka tavo poreikį, nereikalaujant iš kito asmeninio paaiškinimo už kiekvieną pasirinkimą.

Susitark, kaip jums abiem patogu kalbėti

Kai abu norite pasikalbėti, kvietimą galima patikslinti. Vietoj „skambinsiu, kai galėsiu“ parašyk, kada tau iš tiesų patogu, ir paklausk apie kitą žmogų. Svarbu ne vien rasti tuščią tarpą. Abu turite suprasti, ar siūlomas laikas jau sutartas, ar dar tik svarstomas, kad nereikėtų laukti nežinant, kada telefonas suskambės.

„Man patiktų pasikalbėti vakare, kai grįšiu namo. Ar tau tada būtų patogu? Jei ne, galime likti prie žinučių.“

Jei pašnekovas atsako, kad vakare aplink bus kitų žmonių, nereikia įkalbinėti kalbėti tyliau. Galite ieškoti kitos progos arba šio plano atsisakyti. Patogiai kalbėtis reiškia ir tai, kad jūsų negirdi pašaliniai žmonės. Niekas neturi įrodinėti susidomėjimo pokalbiu, kuriame negali pasirinkti savo aplinkos.

Susitarkite ir dėl pradžios: kas paskambins, ar prieš tai parašysite, kad jau patogu. Tai paprasti dalykai, bet jie padeda išvengti nereikalingo spėliojimo. Toks susitarimas nėra leidimas skambinti bet kuriuo kitu metu. Jei kitas žmogus vėliau nori pakartoti pokalbį, galima vėl paklausti, o ne laikyti pirmą sutikimą nuolatine teise į jo laiką.

Jei į pasiūlymą gauni „gal vėliau“, dar neturite sutarto pokalbio. Gali pasitikslinti: „Ar norėtum grįžti prie šios minties, kai žinosi, kada patogu?“ Tada palik sprendimą atvirą ir nereikalauk iškart rasti kito laiko. Kitas žmogus gali susidomėti pačia galimybe, bet dar nežinoti, ar turės tinkamą aplinką. Kol aiškaus susitarimo nėra, tavo vakaras taip pat neturi likti skirtas laukimui.

Pažintyse skirtinguose miestuose balsas gali būti vienas iš pasirenkamų ryšio būdų, tačiau atstumas nesukuria pareigos juo naudotis. Jei gyvenimo ritmai nesutampa, įvardykite tai be pažado nuolat prisitaikyti. Geriau aiškiai sutarti dėl vieno jums abiem tinkamo pokalbio, negu sukurti lūkestį, kad nuo šiol būsite pasiekiami kiekvieną vakarą.

Kontaktiniais duomenimis dalykis apgalvotai

Kvietimas pasikalbėti ir noras atskleisti asmeninį telefono numerį yra atskiri pasirinkimai. Gali patikti mintis išgirsti žmogų, bet nepatikti tai, kokios informacijos reikėtų pasirinktam būdui. Prieš dalijantis verta suprasti, ką kitas matys ir kaip galės su tavimi susisiekti. Jei to nežinai, neprivalai skubėti vien tam, kad nesustotų malonus pokalbis.

„Asmeniniu numeriu kol kas nesidaliju“ yra pakankamai aiškus sakinys. Jis neprivalo būti lydimas kito kontakto pasiūlymo. Jei priimtino būdo dabar nėra, galite toliau susirašinėti. Nereikia specialiai susikurti naujos bendravimo rutinos vien todėl, kad kitas žmogus pasiūlė skambutį. Pasirinkimas turi tikti tavo gyvenimui, ne tik išspręsti pašnekovo nekantrumą.

Atkreipk dėmesį ir į informaciją, kurią pasakysi balsu. Lengva iš įpročio paminėti tikslią darbovietę, adresą ar kasdienį kelią, kai pasakoji apie savo dieną. Šių detalių nebūtina pateikti, kad pokalbis būtų tikras. Privatumo gidas padeda apgalvoti, kaip atskiros detalės susideda į platesnį tavo gyvenimo vaizdą.

Jei pokalbį gali girdėti kiti, pasakyk tai prieš pradedant asmenines temas. Gal tau atrodo savaime aišku, kad kalbi bendrame kambaryje, o pašnekovas mano, kad jo žodžiai skirti tik tau. Geriau pasirinkti kitą aplinką ar laiką, nei vėliau aiškinti, kas dar klausėsi. Viešinti ar persiųsti kito žmogaus asmeninio pasakojimo taip pat nereikia.

Kontaktų mainai neįpareigoja tęsti ryšio. Net jei pats numerio atskleidimas buvo tavo pasirinkimas, vis tiek gali pasakyti, kad nebenori skambučių. Kito žmogaus nusivylimas nepakeičia šios ribos. Taip pat gerbk jo prašymą nebeskambinti ir nebandyk pasiekti per kitą kanalą vien todėl, kad ankstesniu būdu atsakymo negavai.

Pokalbio pradžiai nereikia tobulo scenarijaus

Kai suskamba telefonas, nereikia iš karto pradėti įspūdinga istorija. „Labas, malonu išgirsti. Ar vis dar patogu kalbėti?“ patikrina dabartinę situaciją ir leidžia ramiai pradėti. Net anksčiau sutartu laiku aplinkybės gali pasikeisti. Šis klausimas neturi būti vien mandagumo forma: jei žmogui nepatogu, leisk jam taip ir pasakyti.

Galite sugrįžti prie temos, kuri jau atsirado žinutėse. Ne tam, kad atkartotumėte visą susirašinėjimą, o kad nereikėtų ieškoti visiškai naujo įspūdžio. „Minėjai, kad tą vietą atradai netikėtai. Kas ten labiausiai patiko?“ kviečia pratęsti tikrą pasakojimą. Po atsakymo pasidalyk ir savo mintimi, kad pokalbis nevirstų vien klausimų seka.

Jei patinka apgalvoti žodžius, gali turėti galvoje temą, prie kurios norėtum grįžti. Tai skiriasi nuo išmokto teksto, kuriame nebelieka vietos kitam žmogui. Pažintys intravertams daugiau kalba apie bendravimo formos pasirinkimą. Tau nereikia nuolat kalbėti tam, kad pokalbis būtų šiltas ir asmeniškas.

Jei abu pradedate kalbėti vienu metu, galima tiesiog nusijuokti ir leisti kitam užbaigti sakinį. „Pradėjome kartu, tęsk savo mintį“ grąžina dėmesį pašnekovui be ilgo atsiprašymo. Savo minties taip pat nereikia visai atsisakyti: prie jos gali grįžti, kai žmogus baigs. Klausymasis nėra pareiga visą skambutį tylėti, kaip ir susidomėjimas nėra užduotis be pertraukos kurti naujas temas.

Kartais lengviau pasakyti, kad prie skambučių dar pratinsiesi. Tai gali paaiškinti pauzę, tačiau neprivalai atsiprašinėti už kiekvieną tylos akimirką. Kitas žmogus irgi ieško patogaus ritmo. Jei jums įdomi pati pokalbio eiga, pirmo pasimatymo pokalbio aptarimas padės pagalvoti apie klausymąsi; čia svarbiau sutarti dėl paties skambučio.

Pauzė ar nutrūkęs ryšys nepasako visko

Pašnekovas nutyla, ir tu jau bandai nuspręsti, ar pasakei ką nors netinkamo. Gali būti įvairių priežasčių, kurių iš tylos nežinai. Užuot spėliojus, galima paklausti: „Ar mane gerai girdi?“ arba tiesiog palikti žmogui vietos pratęsti mintį. Nereikia kiekvienos pauzės užpildyti dar vienu klausimu, kol ankstesnis liko neatsakytas.

Jei ryšys nutrūksta, pirmiausia išsiaiškink, ar abu norite tęsti dabar. Trumpas pranešimas „pokalbis nutrūko, ar bandome dar?“ suteikia pasirinkimą. Skambučių kartojimas vienas po kito gali sukurti spaudimą net tada, kai ketinimas buvo tik pratęsti malonią temą. Jei atsakymo nėra, palik galimybę kitam žmogui susisiekti pačiam.

Sklandumas taip pat nėra patikros rezultatas. Malonus balsas nepatvirtina tapatybės ar gerų ketinimų. Sugarfar kameros ženklelis reiškia, kad profilio nuotrauka atitinka patikros metu kamera padarytą asmenukę, o tapatybės ženklelis reiškia, kad buvo patikrintas tapatybės dokumentas. Šios reikšmės nepasikeičia po išorinio telefono pokalbio ir nesuteikia saugumo garantijos.

Jei vėliau norėsite susitikti, pirmo susitikimo atsargumą apgalvokite atskirai. Balsu jau aptarta tema gali padėti pradėti pokalbį prie stalo, bet nepakeičia tavo pasirinkimo dėl viešos vietos ar galimybės išvykti. Skambučio metu neprivalai iš anksto sutikti su būsimu planu vien todėl, kad dabar malonu kalbėtis.

Pokalbį galima užbaigti paprastai

Pabaigai nebūtina laukti nejaukios tylos. „Man jau laikas baigti. Ačiū už pokalbį“ yra aiškus ir pakankamas sakinys. Jei norisi, gali paminėti mintį, kuri patiko, bet nereikia pažadėti naujo skambučio iš mandagumo. Tavo vakaras gali tęstis kitais planais net tada, kai pažintis domina.

Jei kitas žmogus prašo dar pabūti, pakartok pasirinkimą be naujų pasiteisinimų. „Dabar baigsiu, nes turiu kitų planų“ nepalieka pareigos tuos planus išvardyti. Lygiai taip pat kito žmogaus pabaigą priimk be bandymo patikrinti, ar jo priežastis pakankamai rimta. Sutartas skambutis netampa neribotu įsipareigojimu kalbėti.

Norą pakartoti pokalbį galima pasakyti neįsipareigojant iškart sutarti dėl kito laiko: „Man buvo smagu klausytis tavo istorijos. Norėčiau dar pasikalbėti, kai abiem bus patogu.“ Jei tokio noro nejauti, šio sakinio nereikia. O jei dar nežinai, pakanka padėkos. Pabaiga neturi nei slėpti tavo atsisakymo, nei išspausti pažado iš kito žmogaus vien tam, kad atsisveikinimas būtų malonesnis.

Po pokalbio nereikia iš karto priimti galutinio sprendimo apie jūsų suderinamumą. Gal norėsi dar pabendrauti, gal suprasi, kad ši forma tau netinka. Užtenka sąžiningai pasirinkti kitą veiksmą, neperrašant visos pažinties pagal balso tembrą ar vieną pauzę. Pradėk pažintį jums abiem priimtinu būdu ir palik balsui tą vietą, dėl kurios iš tiesų susitarėte.